Nuolatinės srovės vamzdinio variklio veikimo principas daugiausia apima armatūros ir magnetinių polių sąveiką, taip pat jėgą, kurią ant armatūros sukuria nuolatinės srovės maitinimo šaltinis. Nuolatinės srovės variklio veikimo principą galima suskirstyti į dvi dalis: armatūros ir magnetinių polių sąveiką bei nuolatinės srovės maitinimo šaltinio sukuriamą jėgą ant armatūros. Įjungus nuolatinės srovės maitinimo šaltinį, srovė praeis per inkarą, todėl ji sukasi magnetiniame lauke. Sukimosi proceso metu armatūra nuolat sąveikaus su magnetiniais poliais, sukurdama sukimo momentą, dėl kurio armatūra toliau suksis, kol sukimo momentas bus subalansuotas su armatūros stabdžio pasipriešinimu. Tuo tarpu įjungus nuolatinės srovės maitinimo šaltinį, jis veiks armatūrą jėgą, kurią galima apskaičiuoti pagal Lorentzo jėgos dėsnį. Lorenco jėgos dėsnis teigia, kad kai laidininkas juda magnetiniame lauke, jis patirs jėgą, statmeną laidininko krypčiai ir magnetiniam laukui. Ši jėga yra Lorenco jėga, o jos dydis ir kryptis priklauso nuo kampo tarp laidininko ir magnetinio lauko, taip pat nuo laidininko atliekamo krūvio kiekio. Kai laidininkas yra statmenas magnetiniam laukui, Lorenco jėga yra didžiausia.
